- valdžioti
- valdžióti, -iója, -iójo NdŽ psn. žr. valdyti: 1. Q410, CII288, Lex70, N, K.Būg, FrnS178, Pb Karaliau mačnus, mus valdžiok Mž274-275. Tas pats valdžio[ja] kiek daiktų Mž182, ChG70. Ižg tavęs išeis vadas, kuris valdžios žmonėmis DP58. [Dievas] valdžioja visa: ir ką turime, nuog jo turime AK20. Jisai … rėdo ir valdžioja tuo visu del liaupsės savos DK31. Gimė karalius, kuris valdžiojo svietą toj valandoj, kurioj gimė SPI166. | refl.: Viešpats viso duost tiesas ir prisakymus, idant pagal jų gyventų ir valdžiotųs SPI154. 2. Viešpatavo ir valdžiojo kaip dvasiškuose, teip svietiškuose daiktuose DP26. 3. Q242, LzŽ žr. valdyti 6. 4. žr. valdyti 7: Kap arkliais aria, tai valdžiója vadelėm LKKII224(Lz). Reikia veizdėt ant ko, idant ta eldija turėtų styrnyką gerą, kuris … žino, kaip turi valdžiot eldiją SPI275. Kamanoms reikia žaboti, idant galėtų taipo juos valdžioti KN36. \ valdžioti; apvaldžioti; užvaldžioti
Dictionary of the Lithuanian Language.